Dalyvausiu ar ne artėjančiuose parlamento (Seimo) rinkimuose neesu galutinai apsisprendęs, tačiau nuolatos esu klausiamas apie savo nuostatas vienu ar kitu klausimu. Todėl nutariau visą kas mano manymu yra keistina Lietuvoje ir kas yra svarbu suvesti į šį tekstą.

            Tai tęstinis tekstas, į kurį įtraukinėsiu ir naujus atsakymus  ir atsiradus naujoms aplinkybėms papildysiu jau esančius.

            Jei kalbėti apie pamatines nuostatas apibrėžiančias mano įsitikinimus kaip turį sąveikauti pilietis su valstybę o valstybė elgtis piliečio atžvilgiu, tai susivestu į teiginį : Tik iš laisvų piliečių, turinčių realias galimybes dalyvauti valstybės valdyme,  sudaryta valstybė yra gyvybinga ir turį galimybę išlikti. Po sąvoka „laisvas pilietis“ aš suprantu tokią piliečio padėti , kurioje pilietis nėra suvaržytas nei aštrių socialinių –ekonominių problemų nei yra priverstas kentėti politinį ar kitokį diktatą.

            Šiandieninė piliečių padėtis Lietuvoje nėra  gera, o toliau tebevykstantys procesas šią padėtį dar labiau blogina. Didžiausiomis valstybės sandaros problemomis matu: valdžios centralizavime, biurokratijos įsigalėjime, įstatymų smulkmeniškume ir tų pačių teisės aktų prieštaravimuose vienas kitam, kontroliuojančių valstybės institucijų perteklinės galios ir pernelyg didelis kiekis pačių kontroliuojančių institucijų, pilietinės kontrolės mechanizmų nebuvime.  Ekonominėje problematikos išskirčiau pernelyg didelę stambaus kapitalo įtaka ir disbalansą tarp kūrinančio ekonomikos sektoriaus ir spekuliacinio kapitalo (vadinamojo „finansinio sektoriaus“) , kuris žlugdo realų ekonomikos sektorių. Pernelyg didelė koncentracija ir didelis faktiškai monopolinę padėtį turinčių įmonių skaičius įstumia Lietuvos ekonomiką į pavojingos stagnacijos būseną.

Korporacinės medijos šiandien sugebėjo padaryti sensaciją iš neva "neetiško" N.Puteikio elgesio. Neįtikėtina, tačiau niekam nekliūvo tai, kad ši istorija parašyta krauju. Paprastu darbininkų krauju, kurie žuvo. Pateikiame paties N.Puteikio paaiškinimą kas vis tik įvyko ir kuo buvo domėtasi. Manau bus nesunku suprasti kas vyksta.

pilieciai.info

Vis dėlto prieš kapitalo įtaką sportui nublanksta bet kokia politika. Sportininkas – mažiausiai teisių turintis, jei ne visiškai beteisis samdomas darbuotojas. Jei į šiuolaikinį atletą nebus investuoti dideli pinigai – nebus nei pasiekimų, nei pačių varžybų. O pinigai investuojami net pačiais barbariškiausiais būdais. Anekdotas apie „ūsuotą gimnasčių rinktinę“ nejuokingas, nes klaiki pati realybė. Jauni vaikinai ir merginos, susižavėjusio kalbomis apie milijonus, dešimtimis tūkstančių patenka į „čempionų veisyklas“ ir jau 30-ties lieka be profesijos, pinigų bei sveikatos. Jokio humaniškumo, kitaip nebus rezultato, – tai pagrindinis šiandienos sporto principas. 

Neseniai gavau vieną amerikietišką naujienlaiškį, kuriame buvo išvardintos amerikietiškos vertybės. Pažvelkime:

- Amerika buvo sukurta kaip priešstata šaliai, iš kurios buvo kilę dauguma imigrantų. Jiems nepatiko tai, ką matė Tėvynėje, todėl jie persikėlė gyventi į kitą vietą ir nusprendė tvarkytis kitaip.

- JAV iš esmės tikima, kad žmogus iš esmės yra geras. Todėl jam paliekama laisvė veikti. Valstybės reikalas yra ginti žmogaus teisę netrukdomam kurti;

- Dar 1830 metais prancūzų filosofas Alexis de Toqueville, rašydamas apie jų charakterį, pastebėjo du ryškius bruožus: aistringai siekia savo ekonominių tikslų ir noriai buriasi į bendruomenes bendro gėrio vardan;

- Sociologas Charles Murray pažymi, kad iš esmės amerikiečiams niekuomet nebuvo būdingas pavydo turtingesniems jausmas. Amerikiečiai moka džiaugtis kito sėkme;

  Žlugus socialistinei sistemai super visuomenė, kuriai vadovauja JAV, užėmė viešpataujančią padėtį. Deklaruojama iškreipta demokratija pradėjo veikti tik šios viršnacionalinės struktūros gerovei. Be to, demokratija peršama tik toms valstybėms, kurios dar arba jau nėra jos kontrolėje. Net ne peršama, o diegiama prievarta, inspiruojant perversmus, o kartais, kaip parodė įvykiai Balkanuose, Afrikos valstybėse, akiplėšiška, nepagrįsta karine intervencija. Super visuomenė, „peržengdama“ per žmogaus teises ir pilietines laisves, gyventojų mentaliteto ypatybes, istorines ir religines tradicijas, sieka įtvirtinti tą režimą (kišeninę vyriausybę), kuris leis maksimaliai išnaudoti valstybės potencialą (išteklius, geopolitinę padėtį ir pan.) išimtinai tik savo naudai.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

„Kiaušiniai ir pienas – GMO bombos, nes juose genetiškai modifikuotų organizmų koncentracija – milžiniška“, – neslėpė įmonės „Agrokoncernas“ prezidentas, stambus ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

Ką daryti po „Užimk Volstrytą“ judėjimo (OWS), kai įvairiose vietose – Artimuosiuose Rytuose, Graikijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje – prasidėję protestai, pasiekė centrą, sustiprėjo ir dabar toliau rieda per visą pasaulį?

       2011 metų spalio 16 d. „Užimk Volstrytą“ judėjimo aidas San Franciske, vienas vaikinas į minią kreipėsi, kviesdamas dalyvauti protestuose, lyg tai būtų kalbama apie 7 –ojo dešimtmečio hipių stiliaus festivalį:

       „Jie klausia mūsų apie mūsų programą, bet mes neturime programos. Mes čia, kad smagiai praleistumėme laiką“.

       Tokie pareiškimai rodo vieną iš didžiausių pavojų, su kuriais susiduria protestuotojai: pavojus, kad jie įsimylės save, esant gražiam praleidimo laikui „okupuotose“ vietose. Pats karnavalas nieko vertas – tikra vertė yra tai, kas lieka kitą dieną, kaip jis keičia mūsų normalų kasdieninį gyvenimą. Protestuotojai turėtų pamėgti sunkų ir atkaklų darbą – jie yra pradžia, o ne pabaiga. Jų pagrindinė žinia yra: tabu sulaužymas, mes negyvename geriausiame iš galimų pasaulių; mes privalome galvoti apie alternatyvas.

      Vakarų kairieji faktiškai praėjo Hėgelio triados pilną ratą: iš pradžių jie atsisakė taip vadinamo „klasių kovos esencializmo“ dėl anti- rasistinės, feministinės ir t.t. kovų pliuralizmo, dabar „kapitalizmas“ vėl iškyla, kaip problemos įvardinimas.

KAS ŽINOTE DRAUGŲ (GERAI PAŽYSTAMŲ) ELEKTRONINIUS PAŠTO ADRESUS SIŲSKITE JIEMS TOKIO, ŽEMIAU PATEIKIAMO, TURINIO LAŠKĄ, NES TAI SUSIJĘ SU ŽMONIŲ MOBILIZAVIMU PASIRAŠYTI REFERENDUME PRIEŠ PLANUS STATYTI NAUJĄ ATOMINĘ ELEKTRINĘ. KADANGI PARAŠUS SURINKTI TURIM PER RIBOTĄ LAIKO PERIODĄ, TAI REIKIA PASIRŪPINTI REKLAMINIO DARBO EFEKTYVUMU.

DABAR PAS ŽMONES MOBILIŲ TELEFONŲ YRA DAUGIAU, NEI PRENUMERUOJAMŲ LAIKRAŠČIŲ. INFORMUOJANT SMS ŽINUTE APIE SVARBIĄ INFORMACIJĄ PASIEKIAME AUTONOMINIO INFORMACIJOS PLITIMO EFEKTĄ, KURIS NEPROGNOZUOJAMAS, BET VAIZDŽIAI JĮ GALIMA PALYGINTI SU SNIEGO GNIŪŽTE BESIRIDENANČIA NUO KALNO. ŽMOGUS GAVĘS INFORMACJĄ GALI NUEITI Į ARTIMIAUSIĄ BIBLIOTEKĄ, KUR NEMOKAMAI GALĖS SUSIPAŽINTI SU INTERNETE PATEIKTOMIS NUORODOMIS. TAIP MES ATLIKSIME IR KITĄ GERĄ DARBĄ, DAUGELIS IŠMOKS NAUDOTIS KOMPIUTERIU.

GALIMA TOKIĄ INFORMACIJĄ PALIKTI IR ČIA: http://www.facebook.com/uzreferenduma

Balandžio 17 d. tyliai ir ramiai, Lietuvos spaudos beveik nepastebėtas, Seime įvyko balsavimas dėl siūlymo kartu su 2012 metų Seimo rinkimais paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo, referendumui pateikiant tokį straipsnio pakeitimo tekstą: „Pritariu, kad referendumas gali būti skelbiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkiminę teisę“. Aišku, kur ten pastebės, tai ne Garliava, Venckienė su Kedžiais, ne Stankūnaitė ir ne FNTT vadovai ar vėl prie vairo girtas sugautas Seimo narys. Tiesiog tą dieną buvo sprendžiamas demokratijos klausimas: būti demokratijai Lietuvoje ar ne, ar piliečiai pagaliau galės naudotis tiesioginės demokratijos teise, ar ir toliau turės popierinę teisę, kuria, kaip ir tarybiniais laikais, neįmanoma pasinaudoti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarai Rima Baškienė ir Antanas Baura užregistravo Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvai tapti šalimi, visiškai uždraudusia auginti bet kokius GMO pasėlius.

„Remiantis apklausų duomenimis tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje gyventojai mano, jog auginti genetiškai modifikuotus augalus yra draudžiama. Deja, Lietuvoje nėra pakankamos teisinės bazės leidžiančios uždrausti auginti GMO tam tikroje jos teritorijoje ar visoje šalyje. Todėl, mūsų nuomone, būtina imtis priemonių tai pakeisti“, - sako Seimo narė Rima Baškienė.

Iki šiol tik Žemės ūkio rūmai, vienijantys visas žemdirbių organizacijas savo sprendimu pritarė visiškam GMO auginimo Lietuvoje apribojimui. Tačiau kitų institucijų požiūris nėra vienareikšmiškas.

Kaip ir buvo žadėta pirmosios elgetavimo akcijos metu, jei Vilniaus valdžia ims bausti už elgetavimą ir elgetaujančių šelpimą – elgetavimo akcija bus pratęsta. Nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m, vasario buvo surašyta mažiausiai 15 protokolų už šį baisų „pažeidimą“, tad visiškai natūralu, kad „Užimk Vilnių“ aktyvistai ir vėl išėjo į gatvę rinkti išmaldos. Antrąją elgetavimo akciją judėjimas surengė saulėtą kovo 24 d., šeštadienį.

Akcija nebuvo plačiai anonsuota, žinia apie ją nepasiekė tvarkdarių ausų, tad šeštadienį viskas vyko be policijos ir Vilniaus m. savivaldybės tvarkos palaikymo skyriaus darbuotojų priežiūros, kaip kad buvo pirmosios akcijos metu.

13 val., kaip ir buvo numatyta, aktyvistai susirinko V. Kudirkos aikštėje, tiksliau – jos pakraštyje, nes pačioje aikštėje tuomet prasidėjo Žemės dienai skirtas renginys, kurį „Užimk Vilnių“ akcija savotiškai papildė. Trumpai pasitarę ir susiskirstę grupėmis, žmonės patraukė rinkti išmaldos, dalinti informacinių skrajučių ir tiesiog bendrauti su miestiečiais.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiai problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti. Per metus iš Lietuvos pabėga tiek gyventojų, kiek yra Marijampolės dydžio mieste, tačiau valdantieji tarsi stručiai sukišo galvas į smėlį ir nedaro nieko emigracijos problemai spręsti.

Prašau visuomenės, ypač tų žmonių, kurie supranta kas tai yra ir kas gręsia – paramos.
Aš seniai iš asmeninės patirties nebetikiu į ,,teisinę valstybę‘‘ Lietuvoje (prirašiau daugybę raštų, daug kartų kreipiausi į teisėtvarkos ir valdžios institucijas, dalyvavau susirinkimuose, mitinguose – o atsakymai yra tokie kokie yra), nors esu teisingos, teisinės valstybės šalininkas.
Tikiu, kad visuomenė (dėl kurios stengiausi, į kurią apeliuoju) ir viešumas gali apginti ir padėti žmogui.
Aktyviai gyniau visuomenenės, bendruomenės, žmonių interesus prieš taršos šaltinius  ir dėl  kitų blogų dalykų, dabar pažiūrėsime ar visuomenė, žmonės padės man apsiginti.